įsmeigti

įsmeigti
įsmeĩgti, -ia (į̃smeigia), į̃smeigė tr. K, Š, Rtr; R, N, L 1. įkišti ką smailų, įdurti, įbesti: Įsmeĩk smaigtį, baslį, mietą į žemę J. Kuolą įsmeigiu MŽ369. Adatą įsmeigì, i paskui reik pastumt Jrb. Įsmeigė šakę į šieną Šl. Tuiną insmeĩgę, keturias lempas pakorėm Pls. Ožka virto aukštieninka, ragus įsmeigė į žemę Kl. Krūva sniego sukasta ir lopetikė įsmeigta Žem. Prie galo kartis įsmeigtà, kad tinklas status pasiliktų Smln. Kareiviai skubiai užvožia karstą ir kalavijų rankenomis kala vinis, įsmeigtas dangstyje V.Krėv. Imk mano obelinę lazdelę, įsmeĩk ing žemę BM137(Klov). Atsiskirdamu į̃smeigė kožnas savo peilį į medį Jrk14. Niekas nepakėlė karvelės: kaip rytą į̃smeigiau (pririšau prie kuolo), taip par pietus radau Rdn. | prk.: Žmogus šimtinę į̃smeigė (įdavė kyšio) – ir išsigelbėjo iš bėdos Jrb. ^ Senio jau lazda įsmeigtà (būtinai reikalinga, neišvengiama) Jd. | refl. tr., intr. N, K, J: Ratai dideliai, storūs, neklimpsta, neįsismeigia į žemes Ps. Įsìsmeigė sau širdin peilį, ir pabaigtas galas Š. Sūnus per duris išbėgo, o į jį mestas kirvis int sieną insismeigė LB208. Pas našlę jodamas, neškis baslį įsismeigti arkliui prisirišti LMD(Sln). Priėjau aukštą kalną ir pamačiau įsismeigusią į uolą savo paleistą strėlę J.Balč. Didelis pašinas į padą įsismeigęs besąs Tat. Aš įsismeĩgčiau šviesų kardužėlį – tai mano žiburužėlis, šviesi mano liktužė JD798. Įmismeigė strėlės tavo širdin mano KN42. | prk.: Į balas įsismeĩgęs (įsiterpęs) tas kaimas Dl. Sėdi įsismeĩgus (įnikusi, labai įsigilinusi) an knygą ir nieko nemato Ėr. Įsismeĩk dabar į knygą – i akys pages Jnk. Čia į lubas, čia į žmones įsismeigęs (įdėmiai) žiūri Srv. ║ įremti: Įsmeĩgęs galvelę į šieną i bemiegtąs Grd. | refl. tr.: Tą [žmogų] atradę galvą į žemę įsismeigus, kojas aukštyn pasistačius LMD(Sln). 2. prk. nukreipti į ką (akis, žvilgsnį): Ką tę matai, ka tep akis į lubas į̃smeigei? Gs. Ji akis įsmeĩgia į mane ir žiūria KlK8,66(Jrb). Dvainis padėjo šaukštą ir įsmeigė akis į sūnų V.Krėv. Grįždamas vis labiau jautė įsmeigtą jos žvilgsnį sau į nugarą J.Paukš. | refl.: Elzė juto, o gal jai šitaip tik pasirodė, kad visų akys įsismeigė į ją Pt. 3. refl. įlįsti, įsiterpti, patekti: Plyšeliai kur yr, būdavo blakutytė insismeĩgus Upn. Vietos, kur pirma vos įsismeigdavo patys drąsieji keleiviai, dabar pavelstos europėnų Vr. 4. refl. prk. įstrigti, įsismelkti: Į jo atmintį įsismeigė tikt vienas žodis TS1904,1. 5. gauti, nutverti: Lupo, plėšė, kur tik įsmeigė auksinį, ir dėjo į puodelį LzP.
◊ kaĩp į̃smeigtas
1. vietoje, nejudėdamas (stovi): Stovi kaĩp į̃smeigtas BŽ55. Martynienė, kaip įsmeigta ant vietos, nė krustelėjo, by stulpas Žem.
2. nuolat, vietoje (gyvena): Gyvenu čia kaĩp į̃smeigtas Krš.
3. labai įstrigęs, įsismelkęs (apie žodį, žodžius ir pan.): Man tas žodis kaĩp į̃smeigtas Brt.
\ smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; pasmeigti; persmeigti; piesmeigti; prismeigti; susmeigti; užsmeigti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • įsmeigti — įsmei̇̃gti vksm. Įsmei̇̃gti kastùvą į žẽmę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • persmeigti — tr. BŽ446; N 1. Š, Rtr perdurti, perverti: Parsmeik su iešmu piktvarlę J. Plaučius par̃smeigė Trs. Persmeigė mano rankas ir kojas MTP12. Persmeigtinas N. | prk.: Ta mintis lyg durklu persmeigdavo jų širdis sp. ^ Jaučiu, kad negalėsiu šitaip visą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkirsti — 1 įkir̃sti, į̃kerta, įkir̃to 1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įskverbti — įskver̃bti, ia, į̃skverbė tr. 1. K, L, Rtr, NdŽ įbesti, įsmeigti: Lopetelės nėr įskver̃busi, o uogų duok! Krš. | refl. K, M, Amb, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Peilis, baslys mestas, blokštas stačias įsìskverbė į žemę J. 2. kastuvu įkasti: Nevaliosme žemės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įspirti — įspìrti, į̃spiria, įspyrė 1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspyrė J. Mane arklys inspyrė Lp. Anam įspyrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspyrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb. ^ Toks negerumas, rodos, kas į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įverpti — įver̃pti, ia (į̃verpia), į̃verpė Rtr 1. tr. LL282, NdŽ verpiant įsukti, įpinti: Iñverpta juodulių siūluosen Dglš. Kurgi inverpei pumputį! Ut. | prk.: Į savo rūbus į̃verpė ir įaudė ji savo mislį ir savo gražumą TS1897,11. 2. tr. verpiant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsmeigti — apsmeĩgti, ia, àpsmeigė tr. K aplink apibesti: Žmogus, apsmeigęs su lopeta kalną, pakėlė jį ir nuvertė MPs. smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; pasmeigti; persmeigti; piesmeigti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsmeigti — atsmeĩgti, ia, àtsmeigė tr. 1. BŽ513 atsegti ištraukiant smeigtuką. 2. atstatyti, atkišti smailų daiktą: Nuėjau varyt, tai ragus àtsmeigė [bulius] Gs. smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”